Gerklės skausmas ir kosulys dažniausiai vargina peršalus, nes esant šalčiui mažėja kvėpavimo takų gleivinių apsauginė funkcija. Tokiomis sąlygomis virusai lengviau prasiskverbia į organizmą, todėl iki 70 proc. atvejų tokiais simptomais pasireiškia virusinės ligos, o likusiais 30 proc. – bakterijos ir grybeliai.
Beveik visada vienas iš peršalimo ligos simptomų yra gerklės skausmas, bet ne visada gerklės skausmas – peršalimo požymis. Skaudėti gerklę gali ir dėl gastroezofaginio refliukso (kai kaklo ir gerklės gleivines dirgina ten patekusi skrandžio rūgštis), bronchinės astmos, žarnyno ir dantų ligų, netinkamai parinktų protezų, kaklinės dalies osteochondrozės. Gerklės skausmo priežastis gali būti ir stomatitas (dažniau būdingas mažiems vaikams).
Gerklės skausmo trukmė priklauso nuo negalavimo sukėlėjo. Virusinės ligos sukeltas gerklės skausmas stipriausias būna pirmąsias tris dienas, vėliau pradeda rimti. Tuo tarpu negydomas bakterijų sukeltas uždegimas tampa tik stipresnis. Tik tinkamai ir nedelsiant pasirinkta gydymo taktika sumažina gerklės skausmą.
Užklupus virusinei ligai, pakanka gero poilsio ir įprastų „naminių“ priemonių: gerklės skalavimo, žolelių arbatos, kaklo kompresų ir inhaliacijų. Jeigu gerklės skausmo priežastis – bakterijos arba grybeliai, gydytojas skiria antibiotikų. Kartais nustatyti, kokia infekcija, virusinė ar bakterinė, „pričiupo“ – sudėtinga, todėl didžiausias pavojus kyla, kai žmogus imasi iniciatyvos gydytis savarankiškai.
Visgi abiem atvejais, kai vargina gerklės skausmas, jį sumažinti gali padėti lokaliai veikiantys preparatai, pavyzdžiui, burnos purškalas, dezinfekuojantis ir sukeliantis vietinę nejautrą.
Gerklės skausmo priežasčių – begalė, tad tikrąją kilmę nustatyti gali tik gydytojas ir skirti atitinkamą gydymą bei vaistus. O kokių priemonių imtis norint nuraminti varginantį gerklės skausmą dar iki sužinant diagnozę?
Skausmui malšinti puikiai tinka lokaliai veikiantys preparatai, pavyzdžiui, burnos purškalai, slopinantys uždegimą. Jie iškart dezinfekuoja gleivinę, sukelia vietinę nejautrą, tad ir skausmas netrukus aprimsta. Tokių preparatų galima įsigyti be recepto.
Taip pat gerklės skausmui malšinti rekomenduojama gerti kuo daugiau skysčių (vaistažolių arbatų, natūralaus mineralinio vandens, juo skiestų arba grynų sulčių). Tai padės pašalinti iš organizmo nuodingas medžiagas. Patartina 4–5 kartus per dieną skalauti gerklę vaistažolių nuoviru, jis dezinfekuos ir išplaus uždegimą sukeliančius mikroorganizmus.
Gerklės skausmo gydymas priklauso nuo uždegimo kilmės.
Jeigu gerklės skausmas virusinės kilmės, patariama gerti daug skysčių. Idealus gėrimas – šiltos vaistažolių arbatos su citrina ir medumi. Citrinose esantis vitaminas C teigiamai veiks organizmo apsaugines sistemas, padės atsinaujinti pažeistai gleivinei, o mineralinių medžiagų, vitaminų ir gydomųjų savybių turintis medus suaktyvins medžiagų apykaitą ir sustiprins imunitetą.
Gerklės skausmą galima malšinti kaklo kompresais ar uždegimą mažinančiais purškiamaisiais vaistais. Tokie burnos purškalai turi didelį privalumą – jie pradeda veikti vos tik patekę ant gleivinės. Purškiamuosius skysčius geriausia vartoti po valgio ar prieš miegą, o pavartojus – mažiausiai pusvalandį nevalgyti ir negerti.
Bakterijų sukeltą anginą būtina skubiai gydyti veiksmingų antibiotikų dozėmis, kurias skiria gydytojas. Lokaliai veikia ir skausmą mažina minėtieji purškiamieji vaistai, kuriuose yra dezinfekcinių, uždegimą slopinančių ir vietinę nejautrą sukeliančių medžiagų.
Vaikų gerklės skausmas, jo diagnozė ir gydymas turi savo specifiką. Pavyzdžiui, mažamečiai dažniausiai serga tonzilitu (angina) ir ūmiu faringitu (gerklės uždegimu). Tačiau jaunesni kaip 4 metų vaikai šių ligų atveju skundžiasi ne gerklės skausmu ir apsunkintu ryjimu, o pykinimu, pilvo skausmu, šaltkrėčiu. Dažniausiai gerklės skausmas mažiesiems prasideda ūmiai, tačiau jis retai būna ilgalaikis.
Kitos galimos vaikų gerklės skausmo priežastys: stomatitas (burnos gleivinės uždegimas), ūmus epiglotitas (antgerklio infekcinis susirgimas), ūmus tracheitas arba laringtracheitas (viršutinių kvėpavimo takų gleivinės uždegimas), laringitas (gerklų uždegimas), kandidozinis stomatitas (jaučiamas metalo skonis burnoje), sekreto nutekėjimas iš nosies ertmės ir ančių, sergant sinusitu ar rinitu.
Vaikų gerklės skausmas būna ir „buitinės“ kilmės. Mažamečiai dažnai pertempia balso stygas dainuodami ar garsiai šaukdami, dėl ko paskui jaučia skausmą ar užkimsta. Dažniau nei suaugusieji vaikai nusidegina gerklę rūgštimis ar šarmais, karštais gėrimais ir maistu.
Visais šiais atvejais, kai vaikams reikalingas lokalus skausmingo burnos, ryklės ar dantenų uždegimo bei patinimo gydymas, galima naudoti specialų burnos purškalą. Jo veiklioji medžiaga greitai absorbuojama ir susikaupia uždegimo apimtuose audiniuose, todėl sutrikimas greitai praeina.
Norint išvengti gerklės uždegimo, reikia imtis profilaktikos priemonių. Pirmiausia, drėkinti patalpas, dažnai vėdinti ir šlapia šluoste valyti kambarius. Rekomenduojama dažnai plauti rankas, rinktis tinkamą aprangą, vengti bendrauti su sergančiaisiais arba esant būtinybei dėvėti specialias kaukes.
Taip pat pajutus pirmuosius peršalimo požymius, pavyzdžiui, imančią skaudėti gerklę, galima pabandyti užbėgti ligai už akių. Tokiu atveju reikėtų gerti daug šiltų skysčių, skalauti gerklę, puikiai tiktų pavartoti lokaliai veikiantį, dezinfekuojantį ir uždegimą slopinantį burnos purškalą ir pan.
Beje, klesti įsitikinimas, kad gerklę skauda peršalus, o tai būdinga šaltajam sezonui. Tačiau statistika rodo, kad gerklės skausmas vienodai vargina ir šaltuoju, ir šiltuoju metų laiku, tik priežastys būna kitos. Rudenį, žiemą ir pavasarį gerklės ligas sukeliančius virusus vasarą keičia kondicionieriai ar sezoniniai alergenai.
Į gydytoją kreiptis būtina įtarus, kad skaudančios gerklės priežastis – bakterinė infekcija. Tai akivaizdžiai rodo ilgiau nei 7 dienas užsitęsęs skausmas kvėpuojant, ryjant seiles ar kitą skystį. Taip pat rimti pavojaus signalai yra aukšta temperatūra, skaudanti ausis, kaklo nelankstumas, patinę kaklo limfmazgiai, atsiradę bėrimai, ilgiau nei dvi savaites varginantis užkimimas, seilėse ar skrepliuose pasirodęs kraujas, pasireiškę dehidratacijos simptomai (akių sausumas, silpnumas, sumažėjęs šlapimo kiekis).
