Ne. Patalpų vėdinimas padeda palaikyti reikiamą oro drėgmę patalpose, o tai gali palengvinti gerklės skausmą. Kvėpavimo takai visada turi būti drėgni, kadangi vandens apykaita organizme vyksta ne tik per odą, šlapimo takus, bet ir plaučius. Jei žmogus dūsta ar karščiuoja, vanduo per plaučius dar labiau garinamas. Šildymo sezono metu oro drėgmė uždarose patalpose dažniausiai tesiekia apie 20 proc., nors turėtų būti 40–60 proc. Būtent dažnas patalpų vėdinimas padeda palaikyti „saugų“ drėgmės lygį patalpose, taip pat nesudaromos palankios – sausos – sąlygos virusams plisti toliau ir užkrėsti kitus asmenis.
Ir taip, ir ne. Jeigu gerklės skausmo priežastis – virusinė infekcija, natūralios žolelės (pavyzdžiui, ramunėlių, šaltmėčių, rozmarino arba čiobrelių arbatos, skalavimams naudojamas medetkų, šalavijų, ramunėlių nuoviras, išvalantis gerklės apnašas, ir pan.) gali būti puiki pagalbinė priemonė, palengvinanti varginančius simptomus ir padedanti įveikti negalavimą. Tačiau jeigu gerklės skausmą sukėlė bakterijos, grybeliai ar kitos priežastys, žolelės nepadės.
Ne. Įstrigusio gumulo pojūtį gerklėje gali sukelti gastroezofaginis refliuksas, kai kaklo ir gerklės gleivines dirgina ten patekusi skrandžio rūgštis. Dažniausiai šį nemalonų pojūtį lydi gerklės perštėjimas ir skausmas, o balsas būna prikimęs.
Ir taip, ir ne. Antibiotikai skiriami tik bakterijų sukeltam ryklės ir tonzilių uždegimui gydyti. Jei negalavimą sukėlė virusai, pačiam griebtis antibiotikų jokiu būdu nerekomenduojama, nes jie ne tik nepadės, bet ir gali pakenkti. Tikruosius gerklės skausmo sukėlėjus patvirtina pasėlis nuo ryklės sienelių ir tonzilių. Pagal jį gydytojas gali parinkti tinkamiausią gydymą.
Ne. Vaistai nuo gerklės skausmo gali skirtis dėl skirtingų gerklės skausmo priežasčių, skausmo intensyvumo, lokalizacijos, vaistinio preparato sudėties, indikacijų ir kitų veiksnių. Visų pirma, vaistai nuo gerklės skausmo skiriasi savo sudėtimi. Dauguma vietiškai veikiančių vaistinių preparatų priklauso antiseptikams, t. y. jie veikia tik prieš bakterijas ir grybelius, tačiau niekaip tiesiogiai neveikia virusinio uždegimo. Tai reiškia, kad jie nepanaikina nemalonių virusinio burnaryklės uždegimo simptomų – skausmo, deginimo, paraudimo, patinimo. Jei norime nuslopinti šiuos nemalonius simptomus, reikalingi nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo. Vienas iš jų – vietiškai vartojamas „Tantum Verde“ (benzidaminas). Jei gerklės skausmą sukėlė patogeninės bakterijos, gydytojas turi spręsti dėl sisteminio poveikio (geriamojo arba injekcinio) antibiotiko paskyrimo. Tokiu atveju, vietinio poveikio nesterodinis vaistas nuo uždegimo palengvins simptomus, bet bus tik kaip papildomas vaistas.
Ne. Skaudėti gerklę gali ir dėl kitų priežasčių: gastroezofaginio refliukso (kai kaklo ir gerklės gleivines dirgina ten patekusi skrandžio rūgštis), bronchinės astmos, žarnyno ir dantų ligų, netinkamai parinktų protezų, kaklinės dalies osteochondrozės. Gerklės skausmo priežastis gali būti ir stomatitas (dažniau – vaikams). Be to, kai gerklės skausmą lemia peršalimas, dažniausiai ryškūs ir kiti simptomai: sloga, kartais nedidelė temperatūra, bendras silpnumas, pasunkėjęs kvėpavimas pro nosį, o ryklės gleivinė ir tonzilės būna paraudusios, paburkusios. Jei gerklės skausmas nepraeina ilgiau kaip savaitę, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, nes negalavimo priežastis gali būti bakterijos ar grybeliai.
Ne. Virusų sukeltas gerklės uždegimas paprastai stipriausias būna pirmąsias tris dienas, vėliau pradeda rimti, ypač pasitelkus visiems prieinamas „namines“ priemones (kaip arbatos, skalavimai, kompresai, lokaliai veikiantys purškalai ir deramas poilsis), o bakterijų sukeltas uždegimas, jei jis deramai negydomas, tampa dar stipresnis. Todėl atmintina, kad gydytojo konsultacija būtina, jei stiprus gerklės skausmas trunka ilgiau nei savaitę, tampa sunku ryti ir kvėpuoti, vargina aukšta temperatūra ir kiti nemalonūs pojūčiai.
Ne. Gerklės skausmą virusai sukelia iki 80 proc. atvejų, o 20 proc. – bakterijos ir grybeliai.
